vobuolas

vóbuolas sm. (3^a) K.Būg(Ds), NdŽ, FrnW žr. vobalas: Karkvabuolis baisus vóbuolas: lenda visur, duria Pnd. Kur inkando vóbuolas, te kad niežti Aln. Kad pradėjo lėkt nuo stogo vobuolaĩ tokie, o paskiau blakės užklupo Svn. Čia tai bulbas, matyt, arinėja, kaip vóbuolas ropoja [traktorius] Slm. Mergiotė kai vóbuolas mažutė, in ką ana i nusdavus Klt. Vobuoliùkai (jonvabaliai) kaip ugnelės: kitas žalsvas, kitas gelsvas, – mažučiai, o kiek jie galia žibėt Svn. Pašalėj kokį trupinėlį, vobuolė̃lį gauna ir sukiojas [zylės] apie triobesius PnmR. ^ Žmonės kaip vobuolaĩ: vieni dangun skrenda, kiti žemėn lenda Pl. Alkanam ir vóbuolas mėsa Ppl. Žėdnas vóbuolas vobuolė̃lis an svieto reikalingas Skp. Nusgandęs ir vobuolė̃lis sukrunta bėgt JT512. ║ sing. nj. kolorado vabalas: Ir bulbes reiks purkšt nuo vóbuolo PnmR. Pikčiai vobuolai apgraužė bulbas Klt.